voliuotis

võliuotis, -iuojasi, -iavosi J.Jabl(Als), vóliuotis 1. NdŽ, Grg, Ms, Slnt savivaliauti, išdykauti, dūkti, šėlti: Merga nežino kaip võliuoties, t. y. rėdyties J. Kaip apsiženysi, tumet võliuosies J. Ana nevõliuojas su vaikiais, t. y. neužsiveda J. Vaikai besivõliuodami be reikalo trūbuoja J. Võliavos piemenys visaip Trk. Ko čia võliuojys, gausi par nagus! Vkš. Anie võliuojas kaip cirke, o mas veizam Vkš. Ir võliuojas it mažas vaikas Pln. Vienok gudai, sutraukusys iš visur savo galią, puolė ant lietuvių, kurie apygardose Lucko tuo kartu voliavos S.Dauk. Atvykau čia pačiame įkaitime Užgavėnių panedėlėj: tą dieną niekas nekliudė darbuoties, bet uternyke vos ne nu pat ryto pradėjom voliuoties M.Valanč. 2. neduoti ramybės: Koja skaudi voliuosis ilgai, kol sustiprės, t. y. prieš orą skaudės J. \ voliuotis; išsivoliuoti